Kodėl jūs savęs nemylite? Kiek laiko praleidžiate mintyse apie savo netobulumus?
Fotografuojant moteris tikrai dažnai susiduriu su jų (jei taip galima pasakyti) vidiniais demonais.
Nepasitikėjimas savimi yra tarsi norma.
-Per stora, per plona, ne tokia nosis, plaukai, lūpos. Ne tokios kojos, rankos.... Omg.
Ateina GRAŽIAUSIA mergina, o susikaustymas ir kompleksai užgožia viską. VISKĄ.
Bet žinot ką? Aš net nesuprantu apie ką jūs kalbat! Nes juk mūsų netobulumai yra mūsų pačių galvoje, nes kitiems jie nerūpi!
Juk visoms vienodas idealios barbės įvaizdis yra SO YEASTERDAY. O ir šiaip, lyginti save su kitu žmogumi, turinčių kitą gyvenimą, tėvus ir DNR yra beprasmiška.
Aš labai prašau: PAMILKIT SAVE.
Nėra kito tokio žmogaus pasaulyje. Nėra!
Mūsų kūnas leidžia mums judėti, matyti, jausti, sukurti naują gyvybę, bendrauti, valgyti, kurti....
Jūs galvojat, kam nors be jūsų
rūpi jūsų kojų forma, „waist-hip ratio“, rankų ilgis ar dar velniai žino kas?
Neleiskim laiko smerkdami save. Vietoj to, geriau pajudėkim, pasirūpinkim savimi, pabendeaukim su įkvepiančiais žmonėmis.
Mano pačios gyvenime viskas apsivertė neseniai, kai susilaukiau Leono. Iki šiol stebiuosi moters kūno galimybėmis. Ir kol esu sveika, rūpinuosi savimi - net nesuku sau galvos, dėl bereikšmių dalykų.
Be YOU ❤️